Žemaičių garlėkio muziejus
Lietuvoje būta buvo ne tik raketų teorijos (K. Semenavičius) bet ir aviacijos pradininkų. Muziejus Viekšniuose (Mažeikių raj.) įkurtas name, kuriame apie 1860-1863 m. gyveno aviacijos pradininkas Lietuvoje Aleksandras Griškevičius. Remdamasis savo sukurta teorija, apskaičiavimais ir kitų to meto konstruktorių pavyzdžiais, A.Griškevičius sukūrė savo skraidantį aparatą – garlėkį. Žemaičio garlėkis turi dvi poras sparnų. Viršutiniai yra horizontaliai sukiojami ir skirti pusiausvyrai palaikyti. Apatiniai mosuojantieji – oro pagalvei sudaryti. Sparnų karkasas iš bambuko, aptrauktas oda. Po sparnais du sraigtiniai ratai. Sparnus ir ratus galima judinti garo mašina arba žmonių valdomais spyruokliniais mechanizmais. Priekyje propeleris, o užpakalyje vairuojamos uodegos plokštumos. Viršuje balionas, kurio orą pakilus galima išleisti. Pakilti galima balionu arba riedant nuo aukšto kalno ratukais.
Kaip rašoma kauniečio J.Talka-Grinevičiaus atsiminimuose, norėdamas atkreipti gubernatoriaus dėmesį, A.Griškevičius nusprendė pademonstruoti savo kūrinį. Įvažiuojant į vieną apskrities miestą šalia kelio jis bandė skristi. Tačiau skridimas baigėsi nesėkme. Išsigandę arkliai pradėjo nešti gubernatoriaus karietą, o konstruktorius krisdamas su aparatu susilaužė koją. Supykęs gubernatorius liepė skraidūną pašalinti iš tarnybos, o susinervinusi žmona sudegino jo lėktuvą.
1860 m. A. Griškevičius parašė ir 285 puslapių filosofinį kūrinį „Gamtos tikrovė, arba Matematinės išvados apie Dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais pašnekesiais“, kuriame išdėstė dualistinę pasaulio sampratą. Veikale teigiama, kad pasaulio ir jo kilmės pažinimo laidas yra ne aklas tikėjimas, o sveikas protavimas. Kūrinys nebuvo išspausdintas, o autorius buvo persekiojamas dėl ateistinių idėjų.
Muziejuje pamatysite garlėkio brėžinius bei pagamintą garlėkio modelį. Eksponuojami ir 1933 m. Atlantą perskridusio lėktuvo „Lituanika“ modeliai, menininkų darbai, stenduose glaustai atsispindi aviacijos Lietuvoje raida.
Stilizuotas garlėkis puošia ir konstruktoriaus antkapį miestelio kapinėse.
Norintiems daugiau sužinoti apie sudėtingą konstruktoriaus likimą, rekomenduotume į rankas paimti istorinį Vytautas Martinkaus romaną „Žemaičio garlėkis“ ir pasinerti į XIX a. Lietuvos peripetijas.
Muziejaus internetinė svetainė.