Struvės lankas
Struvės lanko punktas Lietuvoje
Visi girdėję, kad Lietuvoje yra net keli objektai įtraukti į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Dažnas paminės Vilniaus senamiestį, Kuršių Neriją ar Kernavę. Kitas dar prisimins, kad kaip nematerialus objektas į paveldą įtrauktas ir lietuvių kryždirbystės menas. Bet retas bus aplankęs dar vieną įdomų objektą, susijusį su astronomija (!), kurį pasiekti galima iš Vilniaus su automobiliu pariedėjus vos pusvalandį.
Matavimai truko dešimtmečius
XIX a. viduryje mokslininkai atliko unikalius savo apimtimi matavimus, kuriuos organizavo Tartu universiteto astronomas ir geodezininkas F.G.V.Struvė. Jų tikslas buvo ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą, nes Isaokas Niutonas (Newton) dar 1687 m. buvo įrodęs, kad Žemė ties ašigaliais yra plokštesnė negu pusiaujuje. Struvės lankas – vienas įspūdingiausių bandymų šioje srityje, darbai truko nuo 1816 iki 1852 m. XIX amžiuje tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, visą šimtmetį jo matavimo rezultatais naudotasi katrografuojant, tikslinant Žemės elipsoido parametrus. Matuota, kiek kreivėja jo spindulys einant nuo ekvatoriaus polių link. Vėliau daugelis mokslininkų, kurie kūrė matematinius Žemės modulius, naudojosi šių matavimų rezultatais kartografiniuose projektuose, sudarant žemėlapius. Struvės lanką sudaro trikampių grandinė, beveik sutampanti su Vakarų ir Rytų Europos riba. Ji nutįsta nuo Juodosios jūros iki Arkties vandenyno. Jos ilgis – 2,8 tūkst. kilometrų, ją jungia 259 punktai Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Moldovoje. Visose šiose valstybėse Struvės lankas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Struvės lanko matavimų rezultatais ir duomenimis naudotasi visą šimtmetį (nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio), kai pasirodė naujieji kosminės geodezijos metodai. Sudarant Struvės lanką bendradarbiavo 10 šalių mokslininkai ir valstybių vadovai, pavyzdžiui, Rusijos caras, kuris netgi buvo davęs įpareigojimą remti finansiškai šiuos darbus. Atliekant matavimus dalyvavo ir žymūs Vilniaus universiteto astronomai. Jie naudojo universiteto observatorijos prietaisus. Kai kurie iš jų yra išlikę iki šių dienų, eksponuojami Vilniaus observatorijos, o laikrodis – etnografijos muziejuje.
Struvės lanko žemėlapis
Kaip nukeliauti
Vienas iš trijų Lietuvoje esančių Struvės lanko punktų yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus esančiame Meškonių kaime. Keliauti iš miesto reikia Vilniaus – Utenos plentu. Ties 28 – uoju jo kilometru pasukite keliu, vedančiu Paberžės link, ir už kokio kilometro išvysite ant kalvelės objektų. Visų pirmą lankytojus pasitinka informacinis stendas, kuriame lietuviškai ir angliškai trumpai aprašyta Struvės geodezinio lanko reikšmė mokslui, jo istorija. Tolėliau, ant kalniuko, stūkso balta tvorele aptvertas iš metalo lietas specialiai paženklintas apskritimas, aplink jį iš betono ir lauko akmenų sumūryta pakyla. Tai tiksli vieta, nuo kurios buvo atliekami matavimai. Greta pastatytas UNESCO ženklas iš granito, žymintis šio objekto įtraukimą į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Kitus du Lietuvoje esančius Struvės lanko punktus galima rasti Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis).