Mėnulio užtemimai

Kraujuojanti mėnesiena

Daugumai žmonių jei neteko stebėti, tai bent teko girdėti apie Mėnulio užtemimus. Atrodytų, kad tai gana įprastas gamtos reiškinys, kaip ir lietus ar vaivorykštė. Tačiau užtemimų mechanizmas savyje slepia įvairių mįslių. Atskleisdami „kruvino mėnulio“ paslaptis atsakysime į 11 įdomesnių klausimų apie Žemės palydovo užtemimus.

1 klausimas. Ar visi Mėnulio užtemimai vyksta vienodai?

Toli gražu ne. Jei Mėnulis pilnai panyra į Žemės šešėlį, tai įvyksta pilnas (visiškas) užtemimas. Jeigu Mėnulis tik kraštu kliudo šešėlį, tada stebime dalinį užtemimą. Galiausiai Mėnulis gali pakliūti tik į Žemės metamą pusšešėlį. Tada įvyksta pusšešėlinis užtemimas, kurį plika akimi stebėti visiškai neįspūdinga. Pilno užtemimo metu įvyksta visos galimos užtemimo fazės: iš pradžių Mėnulis pakliūna į pusšešėlį, po to įvyksta dalinis užtemimas, o kai visas Mėnulis panyra į šešėlį – pilnas užtemimas. Šešėliui nuslenkant fazės kartojasi atvirkštine tvarka.

2 klausimas. Ar per visus pilnus užtemimus Mėnulis taip pat paraudonuoja?

Ne visai. Mėnulio užtemimo metu palydovą mes matome todėl, kad jį apšviečia … Žemė. Žemės šešėlin patekusią pilnatį raudona spalva nudažo Saulės raudonieji spinduliai, kuriuos užlenkia Žemės atmosfera ir jie pasiekia Mėnulio paviršių. Taigi, Mėnulio spalvai įtakos turi Žemės atmosferos sudėtis. Užtemęs Mėnulis itin tamsiai ir kraupiai atrodo tada, kai Žemės atmosferoje gausu dulkių. Taip buvo 1992 ir 1993 m., kai Žemę juosė Pinatubo ugnikalnio Filipinuose išmestų dulkių debesys. Kai Žemės atmosfera švari, užtemęs Mėnulis nusidažo švelniu raudoniu.

3 klausimas. Ar norint stebėti Mėnulio užtemimą reikia vykti į specialią vietą?

Ne, taip „medžiojami“ tik Saulės užtemimai, kurie stebimi siaurame kelių šimtų km ruože. Tuo tarpu Mėnulio užtemimą gali stebėti visi, kuriems Mėnulio pilnatis tuo metu patekėjusi. Grubiai tariant – Mėnulio užtemimus galima stebėti iš pusės Žemės paviršiaus.

4 klausimas. Ar Mėnulio ir Saulės užtemimai trunka vienodą laiko tarpą?

Ne, jie trunka labai skirtinga laiką. Saulės užtemimai trunka nuo 2-7 min. Tuo tarpu pilnas Mėnulio užtemimas gali trukti net 1 val. 42 min (priklausomai, koks buvo atstumas tarp Žemės ir Mėnulio užtemimo metu). O įskaitant kitas užtemimo fazes (pusšešėlinis ir dalinis), tai dar keliom valandom ilgiau. To priežastis labai paprastas. Mėnulis yra nedidelis dangaus kūnas, todėl jo metamas šešėlis uždengia nedidelę dalį Žemės paviršiaus. Tuo tarpu į Žemės šešėlį Mėnulis gali pasinerti visas (Žemės šešėlio skersmuo ties Mėnulio orbita gali būti didesnis už Mėnulio skersmenį iki 2,8 karto).

Mėnulio užtemimo fazės (tipai)

5 klausimas. Ar Mėnulio užtemimai vyksta dažniau nei Saulės?

Ir taip, ir ne. Dažniausiai per metus įvyksta po du Saulės ir Mėnulio užtemimus, nors per metus gali įvykti net 5 Saulės užtemimai (o Mėnulio daugiausia tik 3). Kai kuriais metais Mėnulis neužtemsta nė karto. Tačiau, kaip jau minėta, Mėnulio užtemimus galima stebėti daug didesnėje teritorijoje, nei Saulės. Todėl toje pačioje vietoje pilnas Mėnulio užtemimas gali būti stebimas vidutiniškai kas keletą metų, o Saulės – kas keliasdešimt ar net kelis šimtus metų.

6 klausimas. Ar egzistuoja ryšys tarp užtemimų ir Mėnulio fazių?

Taip. Mėnulis gali užtemti tik stojus pilnačiai, nes tuo metu Saulės, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja vienoje linijoje. Tačiau kas pilnatį užtemimai nesikartoja, nes Mėnulio skriejimo apie Žemę plokštuma kiek nesutampa (sudaro beveik 6 laipsnių kampą) su Žemės skriejimo apie Saulę plokštuma. Todėl eilinės pilnaties metu Mėnulis praslenka kiek virš arba po Žemės šešėliu. Užtemimas gali įvykti tik tada, kai pilnaties metu Mėnulis atsiduria savo orbitos mazguose – t.y. taškuose, kuriuose jo orbita kerta Žemės skriejimo apie Saulę plokštumą.

7 klausimas. Kaip senovės žyniai nuspėdavo kada įvyks užtemimas?

Užtemimų ciklai kartojasi tam tikru dėsningumu. Senovės astronomams teko ilgai ir kantriai stebėti dangų, kol pavyko pastebėti, kad Saulės, Mėnulio ir jo orbitos mazgų tarpusavio padėtys ir užtemimų tvarka dangaus sferoje kartojasi vienodu periodu, kuris vadinamas saru. Saro trukmė Lygus 6585.33 vid. saulinės paros (t.y. virš 18 metų). Per sarą būna vid. 71 užtemimas: 43 Saulės ir 28 Mėnulio. Tose pačiose Žemės vietose užtemimai identiškai kartojasi praėjus 3 sarams.

8 klausimas. Kokie buvo žymiausi užtemimai istorijoje?

Išties Mėnulio užtemimas buvo ir yra gana įprastas reiškinys, todėl žmonijos istorijos eigą tamsus Mėnulis pakreipdavo rečiau nei Saulės užtemimai. Yra žinoma, kad 1504 m. kovo 1 d. Kolumbui pavyko pasipildyti atsargas Jamaikoje pagrasinus vietiniams indėnams, kad naktį iš jų atims Mėnulį. Anot padavimų, Bizantijos sostinė Konstantinopolis turėjo kristi tik tada, kai Mėnulis duos ženklą. Nelaimei, itin tamsus (manoma, dėl vulkano išsiveržimo išmestų dulkių) užtemimas įvyko likus savaitei iki osmanams užgrobiant Rytų Romos imperijos širdį. Nuo Mėnulio lašantis kraujas padeda ir istorikams datuoti įvykius, jeigu metraščiuose būna paminėtas Mėnulio užtemimas. Pvz., radus šaltiniuose informaciją, kad Judėjos karalius Erodas mirė po Mėnulio užtemimo, buvo bandyta patikslinti Kristaus gimimo metus (žr. straipsnį apie Kalėdas). Maža to, remiantis pranašystės nuoroda, kad prisikėlimo metu Mėnulis bus kruvinas, spėjama galima Kristaus prisikėlimo data – 33 m. balandžio 3 d.

9 klausimas. Ar pačiame Mėnulyje kas nors vyksta užtemimo metu?

Mėnulyje esantys astronautai tuo metu, kai Žemės gyventojai stebėtų Mėnulio užtemimą, galėtų mėgautis Saulės užtemimu. Tačiau, skirtingai nei Žemėje, Saulės užtemimo metu Mėnulyje aplinkos sąlygos stipriai pasikeičia. Mėnuliui slenkant į šešėlį, jo paviršius per kelias minutes atšąla net pora šimtų laipsnių, o užtemimui pasibaigus taip pat sparčiai įkaista!

10 klausimas. Kaip ir kada stebėti Mėnulio užtemimą?

Mėnulio (bet ne Saulės!) užtemimą galima stebėti tiek plika akimi, tiek per žiūronus, tiek teleskopu. Šešėlis ant Mėnulio veido užslenka visada iš kairės (rytinės) pusės. Astronomijos mėgėjai gali tiksliai fiksuoti užtemimo pradžios ir pabaigos laikus, stebėti užtemimo fazes ir Mėnulio paviršiaus darinių spindesio kitimą užtemimo metu. Mėnulio užtemimo eigą galima ir fotografuoti.  Paskutinis pilnas Mėnulio užtemimas Lietuvoje buvo matomas 2015 m. rugsėjo 28 d. rytą, o sekantį kartą visiškai užtems 2018 m. liepos 27 d. bei 2019 sausio 21 d.

11 klausimas. Ar Mėnulio užtemimo dieną jautrūs žmonės, gyvūnai jaučiasi blogai?

Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Mėnulio užtemimo metu vyksta kiek intensyvesni potvyniai ir atoslūgiai, kinta apšviestumo lygis, bet kažkokių papildomų mechanizmų, kaip užtemęs Mėnulis galėtų veikti gyvuosius organizmus, neatrasta. Daugiau tikėtinas tik psichologinis Mėnulio užtemimo poveikis.

Video reportažas apie Mėnulio užtemimą

 Saulės ir Mėnulio užtemimai 2015 m.