Kometos (su video)

Kometos pasirodymas 1680 m.

Uodeguotieji nelaimių pranašai

Senovės žmonės, stebėdami dangų, atkreipė dėmesį, kad ne visos žvaigždės danguje kas vakarą lieka savo vietose. Tokius klajojančius šviesulius senovės graikai pavadino planetomis. Planetų judėjimas pasižymi tam tikrais dėsningumais, todėl jau senovėje astrologai gebėdavo apskaičiuoti būsimas planetų padėtis žvaigždžių atžvilgiu. Tačiau kartais danguje tarsi iš niekur pasirodydavo paslaptingos žvaigždės, kurios naktis iš nakties slinkdavo nakties dangumi vilkdamos kraupias ugnines uodegas. Tokios žvaigždes graikai pavadino „aster kometes“, t.y. uodeguotomis žvaigždėmis. Ryški kometa pakankamai retas reiškinys, plika akimi stebimas vidutiniškai kas 15 metų. Tik atradus teleskopus kometas pradėta atradinėti dažniau. Dabar kasmet aptinkama nuo keliolikos iki keliasdešimt naujų kometų.
Įspūdingas kometų pasirodymas keldavo baimę. Senovės manuskriptuose šie dangaus kūnai vaizduoti kaip nukirstos galvos, raganos, kardai, šluotos… Manyta, kad liepsnojanti žvaigždė atneša nelaimes, karus, badą ir ligas. 455 m. ryški kometa „išpranašavo“ Romos imperatoriaus Valentino mirtį, 1066 m. praskriejusi kometa lėmė anglų pralaimėjimą kovoje su normanais ir buvo įamžinta XI a. gobelenuose. Halio kometa švietė ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1910 m.). Serija ryškių kometų XVI a. pradžioje sukėlė siaubą ir actekų bei inkų žyniams, nes paskui jas sekė ispanų konkistadorai. Prietarai gyvuoja ir šiais laikais: kai kas 1986 m. eilinį Halio kometos pasirodymą sieja su Černobylio katastrofa Ukrainoje.

Lietuviai nuo seno taip pat tikėjo, kad kometos – bloga lemiantis ženklas. Nelauktą viešnią vadindavo „žvaigžde su uodega“, „žvaigžde su juosta“, „klajokle“, „šluota“, „šluotine žvaigžde“, „Dievo rykšte“, „dangaus rykšte“. Kometos švietė ir per skvarbius Lietuvai įvykius. Po 1604 m. kometos pasirodymo vasarą, Rusijoje kilo suirutė (Smuta), kurios metu Lietuvos-Lenkijos respublikos ponai bandė keletą kartų įsitvirtinti Maskvoje. Deja, šiai avantiūrai nenusisekus, prasidėjo staigus valstybės silpnėjimas. Po 1648 m. kometos praskriejimo kilo vienas baisiausių karų Lietuvos istorijoje su sukilusiais Ukrainos kazokais, o vėliau su įsitraukusiomis į konfliktą Rusija bei Švedija. 1665 m., kai pagaliau buvo sudaryta taika su Rusija, nakties dangumi skriejo jau kita kometa. 1683 m. uodeguota pasiuntinė spindėjo Austrijos danguje, kai Lietuvos – Lenkijos karalius J.Sobieskis prie Vienos sumušė turkų pulkus. A. Mickevičius žymioje poemoje „Ponas Tadas“ aprašo 1811 m. kometa, išpranašavusią būsimąjį Napoleono žygį į Maskvą, vėlgi atnešusį Lietuvai tik dar daugiau vargo.

Kometa McNaught 2007 m. Foto: APOD

Kometų paslaptis atskleista!

Dar įžymus antikos filosofas Aristotelis manė, kad kometos tai meteorologiniai atmosferos reiškiniai – ugnies stulpai. Tik XVI a. danų astronomas Ticho Brahė pabandė apskaičiuoti atstumą iki kometos. Pasirodė, kad ji skrieja aukščiau nei debesys ir net toliau už Mėnulį! Tolimesni anglų I.Niutono bei E.Halio tyrimai atskleidė, kad kometos priklauso Saulės sistemos kūnų šeimai. Tai kūnai, sudaryti iš sušalusių į ledą dujų, dulkių ir meteoritinės medžiagos. Kometų skersmuo būna nuo 1 iki 60 km. Skriejančioms elipsės arba parabolės orbita kometoms priartėjus prie Saulės, nuo jų paviršiaus pradeda garuoti suledėjusios dujos. Jos apsupa kometą iki 50 tūkst. km skersmens dujų skraiste- koma, kuri kartu su branduoliu ir sudaro kometos galvą. Saulės spinduliavimas ir nuo jos plūstantis įelektrintų dalelių srautas tolyn nuo kometos galvos stumia dalį jos dulkių ir dujų. Dėl to susidaro į priešingą pusę nutįsusi kometos uodegos. Dujinė uodega būna nukreipta priešingai Saulei kryptimi, o dulkių uodega atkartoja kometos orbitą. Didžiųjų kometų uodegos nutįsdavo per trečdalį dangaus skliauto , todėl nenuostabu, kad sugebėdavo įvaryti baimės amžininkams.

Manoma, kad kometos atskrieja iš kometoidų debesų, kurie dviem milžiniškais sluoksniais supa Saulės sistemą. Artimesnis Koiperio debesis prasideda ties Plutono orbita (30 av; 1 av=150 mln km) ir nutįsta iki 200 av. Kitas, vadinamasis Oorto debesis yra dar toliau – nuo 50 000 av iki 200 000 av. T.y. jis driekiasi iki trečdalio kelio iki artimiausios žvaigždės. Saulei skriejant aplink Galaktikos centrą prasilenkiančių žvaigždžių gravitaciniai laukai sutrikdo kometų orbitas ir nukreipia jas link Saulės. Paskaičiuota, kad maždaug kas 30 mln metų mūsų planetoje kartojasi globalios katastrofos, sukeltos gigantiškų kosminių kūnų smūgių. Taigi, kometos nėra vien gražus dangaus reiškinys – jis verčia susimąstyti ir apie gyvybės Žemėje trapumą. Apie tai žmonijai priminė ir kometa Schoemaker – Levi, nuolaužų lietumi 1994 m. smigusi į Jupiterio atmosferą. Tačiau kometų tyrimai atskleidė, kad uodeguotieji dangaus svečiai yra ne vien mirties pranašai. Kometose yra daug ledo ir net įvairių organinių medžiagų. Gali būti, kad per šimtus milijonų metų kometose atskriejęs ledas suformavo planetos vandenynus, o galbūt iš kosmoso glūdumos atnešė ir gyvybės sporas. 2009 m. tyrinėjant atgabentas kometos uodegos daleles, mokslininkai rado aminorūgštį gliciną, kurią organizmai panaudoja baltymų molekulių sintezei.

Dangaus chameleonai

Kartais kometos nustebina net visko mačiusius astronomus. Štai astronomai Erikas Elstas ir  Giudas Pizaro 1996 m. fotografuodamai perihelį praeinantį asteroidą Nr. 7968 savo nustebimui pastebėjo, kad  jam iš paskos velkasi kometai būdinga uodega! Tai sukėlė tikrą galvos skausmą teoretikams, nes asteroidai nuo kometų skiriasi tiek savo dydžiu, tiek orbitomis (dauguma asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio, kas būdinga ir šiam asteroidui), tiek chemine sudėtimi. Kas galėjo priversti akmeninį dangaus kalną elgtis kaip „sniego kamuoliui“? Manoma, kad netolimoje praeityje jis galėjo susidurti su kitu asteroidu, dėl to apsinuogino gilesni ledo nestokojantys sluoksniai. Taip pat įmanoma, kad šis asteroidas yra ne kas kitas, o tikra kometa, asteroidų žiede įkalinta galingo Jupiterio gravitacinio lauko. Kaip bebūtų asteroidas be savo numerio gavo ir periodinėms kometoms būdingą numerį 133P/Elst-Pizarro. Įdomiausia, kad astronomams sukant galvas dėl tokio nebūdingo asteroido elgesio, buvo atrasi dar keturi tokie pat „garuojantys“ dangaus kūnai.

Čuriumovo-Gerasimenkos kometos branduolys, Foto: ESA

Įdomūs faktai apie kometas ir jų tyrimus

Trumpiausią žinomą periodą turi Enkės kometa – ji prie Saulės grįžta kas 3,3 metų.

Krintančių žvaigždžių – meteorų – lietūs danguje lyja, kai Žemės planeta, skriedama apie Saulę, kerta kurios nors kometos orbitą ir savo kelyje „šluoja“ mikroskopines kometų liekanas.

Pati žymiausia periodinė Halio (Halley) kometa praskrieja pro Saulę kas 76 metus, paskutinį kartą ji buvo matoma 1986 m. danguje.

Manoma, kad sprogimą netoli Tunguskos upės Sibire 1908 m. sukėlė į Žemės atmosferą įskriejęs nedidelis senos kometos branduolys.

Trims kometoms suteikti lietuvių atradėjų vardai: Černio-Petrausko (atrasta 1980 m.), Černio (1983 m.) bei Černio – Kiuchi – Nakamura (1990 m.). Černio kometa įdomi tuo, kad turėjo vieną didžiausių skersmenų ~ 60 km.

Daugiausia kometų atrado… kosminis aparatas SOHO. Tiksliau ne pati kosminė observatorija, o astronomai, tirdami Saulės aplinkos nuotraukas. SOHO į orbitą pakilo 1995 m. ir per 13 metų padėjo atrasti net 1500 kometų! Dauguma jų buvo senų kometų nuolaužos, paskutinį kartą pavojingai priartėjusios prie Saulės. Keliolika SOHO kometų atrado lietuvių astronomas Kazimietas Černis.

2004 m. pro kometą Wild2 praskriejo NASA kosminis aparatas „Stardust“, kuris 2006 m. atgabeno kometos uodegas daleles į Žemę. Kita kosminė stotis – „Deep impact“ 2005 m. liepos mėn. iššovė metalinį rutulį į kometos Temple 1 branduolį ir tyrė sprogimo metu išsviestą kometos medžiagą.

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis „Rosetta“ 2014 m. lapkričio mėn. 12 d. pirmą kartą istorijoje nuleidometrinį 100 kg masės  zondą „Philae“ ant kometos 67P/Churyumov-Gerasimenko paviršiaus.

Plika akimi ryškią kometą pamatyti galima maždaug kartą per dešimtmetį. 2013 m. buvo žadamas net dviejų itin ryškių kometų pasirodymas, kurios priartėjusios arti Saulės turėjo tapti ryškesnės už Venerą. Deja, pavasarinė viešnia C/2011L4 (PANSTARRS) buvo vos įžiūrima plika akimi, o gruodį prie Saulės priskriejusi C/2012S1 (ISON) vietoje žadėto spektaklio tiesiog… išgaravo! Artimiausia plika akimi matoma kometa (C/2014 Q2 Lovejoy) Lietuvos padangėje turėtų spindėti 2015 m. sausio-vasario mėn.

Video apie kometas

Siūlome pasižiūrėti Arpi Films video apie kometas: