Mokslinės fantastikos ištakos

Viesulas neša galerą į Mėnulį (pagal Lucianą)

Graikiškos fantazijos

Senovės graikų žinios apie keliones įkvėpė ankstyvąsias mokslinės fantastikos formas literatūroje. Fantastikos tradicijos prasideda su neįtikėtinomis Odisėjo kelionėmis Homero “Odisėjoje”. Dr. Karen Ni-Mheallaigh iš Liverpulio analizuoja kaip šiuolaikinės mokslinės fantastikos literatūros teorijas galima pritaikyti senojo pasaulio tekstams.

O pasakojimų būta išties žadinančių vaiduotę. II amžiaus po Kr. rašytojas Lucijano iš Samosatos parašė “Tikrąsias istorijas”, kuriose pasakojo apie kelionę į Mėnulį ir … tarpžvaigždinį karą. Antihanes porino apie keliones po tolimąją Europos šiaurę, kur buvo taip šalta, kad visi “pokalbiai sušaldavo ore”. Žymusis antikos istorikas Herodotas tvirtino, kad Indijoje gali sutikti skraidančias gyvates ar milžiniškas auksą kasančias skruzdėles. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad daugelis pasakojimų parašyta tikrų kelionių aprašymų ir istorinių tekstų forma. Visi žino Ptolemėjaus istoriją apie paslaptingąją Atlantidą ir tragišką išsivysčiusios civilizacijos pražūtį vandenyno gelmėse.

Voltero Mikromegas

Kelias į kosmosą

Graikus žavėjo tai, kas egzotiška bei traukė kiti pasauliai. Ne veltui kai kurie rašytojai tenkindami savo smalsumą keliaudavo milžiniškus atstumus į šiaurę ar į Tolimuosius Rytus. Kultūros, kurias jie rado, taip „civilizuotų“ graikiškų papročių, kad tai juos įkvėpė fantazuoti ir mąstyti apie dar tolimesnius ir egzotiškesnius ar net dangiškus pasaulius . Atrodo, kad graikai norėjo viską priimti už tikrą pinigą, todėl rašytojai, išklodavo savo nuotykius kelionių užrašų forma arba savo atradimus pagrįsdavo pseudo – dokumentiniais įrodymais, tokiais kaip iš naujo atrasti tekstai arba sukurtos dedikacijos. Lucijanas buvo pirmasis, išdrįsęs prisipažinti, kad viskas, ką jis priporino, buvo išmonė. Tačiau nepaisant to, manoma, kad jo rašymo stilius taip įtikindavo skaitytojus, jog viską laikydavo tiesa. Jo rašymo stilius leidžia skaitytojui mąstyti “o jeigu…”.

Graikų tradicijomis sekė viduramžių ir naujųjų amžių rašytojai, kūrę fantastiškas istorijas apie keliones į Mėnulį, Sirijų ar kitas dangaus sferas: Dantė (“Dieviškoji komedija”), J.V.Getė (“Faustas”), Volteras (“Mikromegas”), Dž. Sviftas (“Guliverio kelionės”), G.A.Biurgeris (“Baronas Miunhauzenas”) ir kt.

Parengta pagal:

1. Mokslo Lietuva.