Karlas Saganas
Astronomas Karlas Saganas
Mokslo populiarintojas ir rašytojas
Amerikiečių astronomas Karlas Saganas (Carl Sagan) buvo aktyvus mokslo tyrinėtojas bei populiarintojas. Jis produktyviai kūrė įvairiose srityse (nuo egzobiologijos iki radioastronomijos), tačiau jo moksliniai interesai labiausiai koncentruodavosi ties eksperimentine planetine astronomija.
Karlas Eduardas Saganas gimė 1934 m. lapkričio 9 d. Niujorke. 1960 m. Čikagos universitete tapo astronomijos bei astrofizikos daktaru. Dirbo Kalifornijos universitete, Astrofizikos observatorijoje, dėstė Harvardo ir Kornelo universitetuose, kur nuo 1970 m. ėjo astronomijos profesoriaus, o taip pat planetinių tyrimų laboratorijos direktoriaus pareigas.
Saganas aktyviai tyrinėjo gyvybės atsiradimą Žemėje bei domėjosi jos paieškos Visatoje galimybėmis. Jis prisipažino, kad didžiulę įtaką šioje srityje jam turėjo sovietų astrofiziko Josifo Šklovskio (1916-1985) idėjos. Karlas Saganas, tapęs jo knygos „Visata, gyvybė, protas“ bendraautoriumi, gana plačiai išgarsėjo.
Pirmoji Sagano knyga, „Kosminis ryšys“ („The Cosmic Connection. An Extraterrestrail Perspective“), skirta žmonijos nežemiškos veiklos perspektyvoms. Iš visų Sagano sukurtų darbų verta išskirti nedidelę knygą „Edemo drakonai. Žmogaus proto evoliucijos samprotavimai“, kurioje bandoma ne tik suprasti proto evoliuciją bei žmoniškosios sąmonės atsiradimą, bet ir jo tolimesnį vystimąsi.
Pioneer-10 nešama žinutė „ateiviams“
Žinutės kitiems pasauliams
Visiškai išskirtiniais Sagano bei jo kolegų kūriniais tapo žinutės nežemiškoms civilizacijoms. Pirma žinutė buvo išsiusta 1972 m. kovo 3 d. kartu su tarpplanetine stotimi „Pioneer-10“ ir dabar jau keliauja už Saulės sistemos ribų. Aliuminio paauksintos lentelės su 6 x 9 colio dydžio piešiniu, buvo įtvirtintos prie aparatų borto. Žinutės idėja priklauso Saganui. Piešinio turinys labai paprastas: kosminio aparato fone pavaizduoti žmonės, apačioje – Saulės sistema su „Pioneer“ skrydžio trajektorija, viršuje – vandenilio atomai. Svarbiausia piešinio dalis – „žvaigždutė“ piešinio kairėje, tai mūsų „atbulinis adresas“: viduryje Saulė su spinduliais, kurie nurodo kryptį bei santykinį atstumą iki natūralių Galaktikos švyturių – radiopulsarų. Kiekvienas pulsaras turi savo periodą, kuris dvejetainio kodo pavidalu yra įrašytas palei kiekvieną spindulį. Visoms išsivysčiusioms civilizacijoms šie radiopulsarai turėtų būti žinomi. O žinant jų koordinates, nesunku rasti ir Saulės padėtį Visatoje. Tokia plokštelę skraidina ir aparato brolis dvynys – „Pioneer-11“. Tarpplanetinių aparatuose „Voyager – 1“ ir „Voyager – 2“ Karlas Saganas kartu su savo kolegomis patalpino trumpas Žemės enciklopedijas – videodiskus su piešiniais, nuotraukomis, muzika, žmonių kalba, gyvosios bei negyvosios gamtos garsais. Tiesa, artimiausiais žvaigždes aparatai pasieks dar negreitai – už keliasdešimt tūkstančių metų!
Judie Foster filme „Kontaktas“
Kūryba ir mokslo populiarinimas
Kaip universiteto dėstytojas Karlas Saganas pelnė tūkstančių studentų meilę bei išugdė dešimtis aktyvių mokslininkų. Bet labiausiai atsakingu ir svarbiu savo gyvenimo tikslu jis laikė mokslo populiarinimą. Saganas buvo švietėjas ir visuomeninio dėmesio astronomijai iniciatorius. Dalyvavo mėgėjų bendrijose, kalbėjo prieš bet kokią auditoriją, sugebančią klausyti ir išgirsti. Nebijojo sugadinti rimto mokslininko reputaciją, publikuodamas mokslo populiarinimo straipsnius ir net romanus, niekada nesislėpė po slapyvardžiu.
Saganas publikavo apie 600 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, o taip pat buvo autorius, bendraautorius arba redaktorius daugiau negu 20 knygų. Jo knyga „Kosmosas“ (1980) tapo didžiausiu tiražu anglų kalba išleistu mokslo populiarinimo leidiniu per visą istoriją. Ji išsilaikė bestselerių sąrašuose, spausdinamuose „New York Times“, net 70 savaičių! O kompanija PBS pagal šią knygą sukūrė nuostabų 13-serijų filmą, kuris tapo populiariausiu per visą valstybinės televizijos istoriją. Muziką šiam serialui sukūrė žymus graikų kompozitorius Vangelis. 1985 metais buvo išleistas mokslinis fantastinis romanas „Kontaktas“, kuris statomas į vieną eilę su romanu „Soliaris“ (S. Lem) bei „Andromeda“ (F. Hoyle). 1997 m. pagal knygą režisierius Robertas Zemeckis susuko filmą, kuriame vaidino Judie Foster ir Matthew Mcconaughey. 1995 metais išleista Sagano knyga „Žydra dėmelė: požiūris į kosminę žmonijos ateitį“, kuri laikoma viena geriausių metų mokslo populiarinimo knygų.
Knygos „Demonų apsėstas pasaulis“ viršelis
Sagano draugai mano, kad jis turėjo aiškiaregio sugebėjimų. Vienas iš jo kursiokų prisimena, kad 1957 m. Karlas Saganas su draugu susiderėjo iš šokoladukų dėžutės, kad iki 1970 metų žmogus išsilaipins menulyje. Faktiškai tai įvyko 1969 m. liepą. Ypač daug prognozių skaitytojai ras romane „Kontaktas“, iš kurių labiausiai neįtikėtinos jau pradeda pasitvirtinti. Karlas Saganas mirė 1996 m. gruodžio 20 d. nuo plaučių uždegimo. Kraujo liga daugelį metų sekino ir bandė palaužti didįjį astronomą, todėl jis nespėjo pasenti, atmintyje išliko jaunas amžiams. Dabar Sagano nebėra, tačiau mokslas, kurį jis taip mylėjo, visada gyvuos, kol Visatoje egzistuos protas.
Lietuvių kalba 2001 m. Tyto Alba leidykla išleido C.Sagano knyga apie pseudomokslą „Demonų apsėstas pasaulis: mokslas kaip žvakė tamsoje“. Anot autoriaus „ši knyga yra mano asmeninis pareiškimas, atskleidžiantis visą gyvenimą trunkančią meilę mokslui“.
Įdomūs faktai
Amerikos astronomų bendrija įkūrė medalį Karlo Sagano vardu, įteikiamą už mokslų apie planetas populiarinimą.
Marse, kurį taip mėgo Saganas, yra krateris pavadintas jo vardu, o į šiaurę nuo jo – memorialinė stotis „Sagan“, įkurta pirmojo marsaeigio „Pathfinder“ nusileidimo vietoje.