Kaip stebėti žvaigždes ir atpažinti žvaigždynus

Žvaigždynų abėcėlė

Pradėjus domėtis astronomiją ir norint orientuotis nakties danguje nebūtina iškart skubėt įsigyti brangų teleskopą. Žmonija tūkstantmečius stebėdavo dangų plika akimi ir padarė daug nuostabių atradimų. Pirmajam susipažinimui su žvaigždėtuoju dangumi jums reikės giedros žvaigždėtos nakties ir žvaigždėlapio.

Ką stebėti danguje

Kaip surasti pagrindinius žvaigždynus

Plika akimi galėsite išvysti daug nuostabių dalykų (kai kuriuos iš jų teleskopu ir nepamatysi):

stebėsite Mėnulio judėjimą, jo fazių kaitą, įžiūrėsite stambiausius darinius jo paviršiuje, grožėsitės užtemimais;
atpažinsite ir skirsite planetas, galėsite stebėti jų judėjimą žvaigždžių fone;
pažinsite žvaigždynus ir svarbiausias žvaigždes, grožėsitės Paukščių taku, skirsite žvaigždžių spalvas ir ryškį, suprasite ir išmoksite naudotis dangaus koordinatėmis, įžiūrėsite kai kurias žymias dvinares ir kintamąsias žvaigždes, keletą žvaigždžių spiečių, ūkų, mažiausiai vieną galaktiką;
stebėsite krintančias žvaigždes – meteorus;
pamatysite retus dangaus svečius – uodeguotas kometas;
išvysite kai kuriuos įdomius meteorologinius reiškinius, vykstančius aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose: sidabrinius debesis, šiaurės pašvaistes, halus (ratus aplink Saulę ir Mėnulį, šviesos stulpus ir kt.);
skirsite ir stebėsite dirbtinius žemės palydovus.

Pradinė pažintis su dangaus lobiais prasideda nuo žvaigždynų raštų pažinimo. Nekintamos ryškiausių žvaigždynų figūros yra geriausias orientyras danguje tolimesniems stebėjimams.

Šiauriniai žvaigždynai

Šiauriniai žvaigžynai

Daugelis yra girdėjęs apie Šiaurinę žvaigždę, kuri mūsų Šiaurės pusrutulyje visada yra virš horizonto. Ją galima lengvai surasti danguje pagal Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyną, kurio septynios labiausiai pastebimos žvaigždės sudaro samčio figūrą. Laikydamiesi dviejų kraštinių „samčio“ žvaigždžių krypties ir pratęsdami ją maždaug keturis kartus daugiau, negu tarpas tarp šių žvaigždžių, ir aptiksime Šiaurinę.

Didieji Grįžulo ratai įvairiais metų laikais būna čia žemiau Šiaurinės, čia aukščiau, čia kairėje, čia dešinėje. Nors Šiaurinė nėra itin ryški žvaigždė, bet gerai išsiskiria iš ją supančių dar blyškesnių žvaigždelių. Suradus danguje Šiaurinę ir atsistojus veidu į ją, tiesiai prieš mus horizonte bus šiaurė, užpakalyje pietūs, dešinėje rytai, o kairėje vakarai.

Norint įprasti surasti žvaigždynus ir pažinti atskiras žvaigždes, reikės įsidėmėti pagrindines jų figūras, kurias sudaro ryškiausios dangaus žvaigždės. Tam reikės įsidėmėti tik keliasdešimt žvaigždžių (apskritai tamsią be Mėnulio naktį galima įžiūrėti apie 2500 žvaigždžių).

Susipažinimą su žvaigždėtuoju dangumi derėtų toliau tęsti nuo ašigalinių žvaigždynų, kurie mūsų geografinėje platumoje visada yra virš horizonto. Suradę Šiaurinę, kuri visada kabo vienodame aukštyje virš horizonto, ir apžiūrėję aplink ją esančias blyškias žvaigždes, taip pat pamatysime lyg ir „samtelį“, sudarytą iš 7 žvaigždžių, ir atsuktą į Didžiuosius Grįžulo ratus. Ši žvaigždžių grupė vadinama Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždynu. Šiaurinė žvaigždė yra jo uodegoje (samčio koto gale).

Pažvelgus nuo Šiaurinės žvaigždės į priešingą Didiesiems Grįžulo ratams pusę, mūsų dėmesį patrauks žvaigždynas, savo penkiomis žvaigždėmis sudarąs laužytą liniją, panašią į W raidę. Šis žvaigždynas – Kasiopėja. Jis išsidėstęs beveik simetriškai su Didžiaisiais Grįžulo ratais kitoje Šiaurinės pusėje (norėdami pasididinti žvaigždėlapius, spauskite ant paveiksliuko ). Pasekime kryptį nuo Kasiopėjos į D. Grįžulo ratus ir mintyse nutieskime liniją per Šiaurinę žvaigždę stačiu kampu šiai krypčiai. Į vieną pusę šiek tiek toliau nuo Šiaurinės pamatysime labai ryškią žvaigždę – Kapelą, kuri priklauso Vežėjo žvaigždynui. Į kitą pusę panašiu atstumu išvysime kitą ryškią žvaigždę – Vegą, esančią Lyros žvaigždyne. Kapela yra toje dangaus dalyje, į kurią atsuktas D. Grįžulo ratų samtis, o Vega – toje dalyje į kurią atsuktas kotas.

Kaip jau minėta, šie žvaigždynai Lietuvoje beveik visada yra virš horizonto, bet dėl regimojo paros sukimosi vis keliauja aplink Šiaurinę.

Žiemos dangus

Žiemos žvaigždynai

Dabar pereikime prie pietinės dangaus pusės. Ten pamatysime žvaigždynus, kurie po kelėtos valandų nusileis už horizonto vakaruose, o rytuose jau tekės nauji žvaigždynai. Todėl įvairiomis nakties valandomis pietuose spindės vis kiti žvaigždynai. Tačiau net jeigu žvaigždėtąjį dangų stebėsime vis tą pačią valandą, bet skirtingais metų laikais, tai išvysime vis skirtingą laiką. Šito priežastis bus jau ne paros sukimasis, o metinis Žemės judėjimas aplink Saulę. Juk žvaigždės matome tik naktimis, nusisukę į priešingą pusę nuo Saulės. Kartu su Žeme judėdami aplink Saulę, įvairiais metų laikais priešais Saulę matysime ir skirtingus žvaigždynus. Taigi dangaus vaizdas bus skirtingas ir įvairiomis nakties valandomis ir skirtingomis naktimis.

Žiemos vakarais danguje pirmiausia į akį krenta ryškus, peteliškės kontūrus primenantis Oriono žvaigždynas, kurį lietuviai dar vadina Septyniais Šienpjoviais (norėdami pasididinti žvaigždėlapius, spauskite ant paveiksliuko ). Didelio keturkampio viduryje gražia eilute išsidėsčiusios trys žvaigždutės – tai Oriono juosta. Keturkampį sudarančios žvaigždės labai ryškios, trys iš jų turi vardus: raudonoji Betelgeizė, Beliatriksė ir baltas Rigelis. Gruodžio naktimis, vidurnaktį, Orionas spindi maždaug virš pietų taško, o vasarį jis jau būna pakrypęs į vakarus. Dešinėje ir aukščiau Oriono, tarp jo ir Vežėjo, išsidėstęs Tauro žvaigždynas, kuriame išsiskiria kompaktiška blyškių žvaigždžių grupelė – padrikas žvaigždžių spiečius, vadinamas Plejadomis (liet. Sietynu). Tarp Plejadų spindi ryški Tauro žvaigždė – oranžinis Aldebaranas.

Į kairę nuo Oriono ir šiek tiek žemiau jo spindi ryškiausioji mūsų dangaus žvaigždė – baltas Sirijus, kuris priklauso Didžiojo Šuns žvaigždynui. Sirijus, Betelgeizė ir ryški Mažojo Šuns žvaigždyno žvaigždė Prokionas sudaro beveik lygiakraštį trikampį. Aukščiau Prokiono (arba linijos, jungiančios Oriono Rigelį ir Betelgeizę tęsinyje) matomos dvi ryškios greta esančios Dvynių žvaigždės – Kastoras ir Poluksas. Taigi, pietinę žiemos dangaus pusę puošia daug ryškių žvaigždžių.

Pavasario žvaigždynai

Pavasarį pietinėje dangaus pusėje matomas Liūto žvaigždynas (pietuose jis spindi kovo vidurnaktį), kuriame pastebima netaisyklingo, panašaus į lygintuvą, keturkampio figūra. Jį aptiksime žvelgdami į dangų nuo Šiaurinės pro D. Grįžulo ratų vežimo kraštą. Ryškiausia Liūto žvaigždė vadinama Regulu. Žemiau Regulo spindi gana sudėtingų kontūrų Mergelės žvaigždynas.

Stebėjimai vasarą

Artinantis vasarai, vakarais Liūtas jau matomas krypstąs į vakarus, o pietinėje dangaus dalyje spindi itin ryški rausva žvaigždė – Jaučiaganio žvaigždyno pažiba Arktūras. Šis žvaigždynas, primenantis didelį aitvarą, gegužės vidurnaktį kabo virš pietų taško. Jį labai lengva rasti akimis pratęsiant kreivę, nusitęsiančią nuo D. Grįžulo ratų „samčio koto“. Kairiau Jaučiaganio spindi nedidelis žvaigždžių lankelis – Šiaurės Vainiko žvaigždynas su ryškia žvaigžde – Gema.

Liepos – rugpjūčio mėnesiais apie vidurnaktį pietuose galima aptikti aukštai pakilusį Gulbės žvaigždyną, primenantį didelį kryžių su ryškia balta Denebo žvaigžde. Po ja – Erelio žvaigždynas, atreipiąs dėmesį su savo trimis eilėje esančiomis žvaigždėmis, kurių ryškiausia vadinama Altairu. Denebas, Altairas ir jau minėta Vega sudaro didelį lygiašonį trikampį, vadinamą Vasaros trikampiu. Šiais žvaigždynais ir toliau pro Kasiopėją, Vežėją, Dvynius praeina silpnai švytinti juosta, vadinama Paukščių Taku.

Vasaros žvaigždynai

Rudens nakties lobiai

Pietinę žvaigždėtojo dangaus pusę rudenį užima vienoje linijoje ir beveik vienodais atstumais išsidėsčiusios Andromedos žvaigždyno žvaigždės. Andromedos žvaigždė Alferacas, kartu su trimis Pegaso žvaigždyno žvaigždėmis sudaro milžinišką keturkampį. Iš kitos (rytinės) Andromedos pusės savo žvaigždžių grandine mirga Persėjo žvaigždynas. Ryški Persėjo alfa lyg ir sudaro Andromedos tęsinį.

Supažindinom su tam tikromis žvaigždynų padėtimis apie vidurnaktį, įvairiais mėnesiais. Pažymėtina, kad visos žvaigždės keičiantis metų laikams slenka į vakarus. T. y. žvaigždynai, kurie kabojo pietuose vidurnaktį, po mėnesio jau kabos vakaruose, o po keleto mėnesių iš vis jau leisis.

Naudingi patarimai

Pasirūpinkite šilta aprangą. Dangaus stebėjimas nėra itin aktyvus procesas, todėl net vasaros naktį romantika gali greitai baigtis kalenant dantimis.
Smagiausia dangų stebėti rugpjūtį ir balandį. Naktys šiltos, o dangus pakankamai tamsus. Birželio naktį išvysite vos kelias ryškiausiais žvaigždes.
Venkite apšviestų vietų. Miestų šviesos vienas didžiausių astronomijos mėgėjų priešų.
Adaptuokite akis prie tamsos. Akis prie tamsos pripranta ne trumpiau kaip per 20 min. Vienas žvilgsnis į ryškią šviesą viską sugadins. Jei reikia pasišviesti, naudokite raudonos spalvos žibintuvėlį.
Venkite pilnaties. Ryški Mėnulio šviesa vėlgi leis pastebėti tik ryškiausius šviesulius.
Naudokite žvaigždėlapį. Zondo puslapyje yra patalpintas mokyklinis sukamasis žvaigždėlapis, kurį atsispausdinę ir išsikirpę galėsite sužinoti kokie žvaigždynai bus matomi šią naktį (laikant žvaigždėlapį, geriausia jį iškelti apvertus virš galvos!). Taip pat išsididinkite piešinukus patalpintus šiame straipsnyje (sprigtelkit ant jų).
Jei jau gaudotės žvaigždžių raštuose, pabandykite rasti šiuos įdomius objektus, kuriuos tamsią naktį galima pastebėti plika akimi: Andromedos galaktiką (M13), Oriono ūką (M42), Sietyno žvaigždžių spiečių Tauro žvaigždyne, Hiadų žvaigždžių spiečių (aplink Aldebaraną), Prakarto žvaigždžių spiečių Vėžio žvaigždyne (M44), Micarą – dvinarę žvaigždę Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyne, Paukščių tako juostą, Mirą – periodiškai „išnykstančią“ kintamąją žvaigždę Banginyje.
Zondo puslapyje paskaitykite, kokios planetos šį mėnesį matomos danguje ir suraskite jas atitinkamuose žvaigždynuose (planetas atskirti labai lengva dėl jų ryškaus spindesio).
Suradę žymiausius žvaigždynus, ieškokite blyškesnių (detalesnių žvaigždėlapių ieškokite internete). Iš viso dangus yra suskirstytas į 88 žvaigždynus, iš kurių 25 Lietuvos padangėje iš vis niekada nepasirodo.
Iš tiesų tai žvaigždynai yra dangaus plotai su visomis žvaigždėmis, kurios juose projektuojasi. Pvz, D. Grįžulo ratų žvaigždynas yra daug didesnis nei žymusis „samtis“ ir jame galima suskaičiuoti … virš 100 žvaigždučių.

Pilnatis