Katastrofos kosmose
Apollo 1 kapsulė po gaisro
Pirmosios nelaimės aukštybėse
Prisiminkime tuos žmones, kurie sumokėjo didžiausią įmanomą kainą siekdami nutiesti žmonijai kelius į padangę. Jų auka nebuvo beprasmė. Didieji atradimai niekada nebuvo lengvai pasiekimai. Dar didžiųjų geografinių atradimų laikais tolimos kelionės buvo ypač pavojingos. Užjūriuose galvas padėjo ir tokie įžymūs keliautojai kaip F.Magelanas ar Dž.Kukas…
Žmonijos kelias į kosmosą pradėtas tiesti dar tolimaisiais 1957 m., kai danguje supypsėjo nedidelis, antenomis pasišiaušęs burbulas – pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. Šis įvykis sukėlė tikras šaltojo karo krečiamų supervalstybių kosmines lenktynes. O skubėjimą dažnai lydi ir nelaimės.
Jau 1960 m. spalio 24 d.Baikonūro kosmodrome (TSRS) sprogo skrydžiui ruošiama raketa (taip vadinama Nedelino katastrofa). Žuvo net 165 žmonės. Beje, šis įvykus buvo slepiamas beveik iki pat TSRS žlugimo. 1967 m. jau anapus Atlanto kilo gaisras erdvėlaivio “Apollo 1” bandymų metu. Žemės paviršiuje žuvo 3 amerikiečių astronautai. Tiesa, tai dar nebuvo „tikros“ kosminės katastrofos, nes jos nutiko Žemėje. Tačiau ir iki tikrų nelaimių padangėse jau buvo nebetoli…
Ankstyvųjų erdvėlaivių netobulumas skaudžiai atsiliepė ir vėliau. 1967 m. po paros trukusio skrydžio nusileidimui ruošėsi Vladimiras Komarovas. Gyvybei pavojingos techninės problemos prasidėjo dar orbitoje, bet kosmonautas jas sėkmingai išsprendė. Tačiau likimo ironija – susipainiojo besileidžiančios kapsulės parašiuto lynai ir baisus smūgis į žemę buvo mirtinas. Tais pačiais metais atliekant suborbitinį skrydžį sugedo JAV kosminio lėktuvo X-15 valdymas. Dėl patirtų nežmoniškų perkrovų, astronautas Maiklas Adamsas nesugebėjo saugiai nutupdyti erdvėlaivio avariniu būdu ir žuvo.
1970 m. trijų astronautų pražūtimi vos nesibaigė “Apollo 13” drama skrydyje link Mėnulio. Per stebuklą astronautai grįžo gyvi nuleidžiamojoje kabinoje, skirtoje Mėnuliui tirti.
1971 m. nelaimė užklupo 3 sovietų kosmonautus, grįžtančius po 24 parų misijos orbitinėje stotyje “Saliut”. Nehermetiškoje nusileidimo kabinoje slėgis krito žemiau gyvybinės ribos. Incidentas įvyko 168 kilometrų aukštyje, taigi, jie iki šiol yra vieninteliai žmonės, žuvę „tikrame“ kosmose.
1973 m. įvyko sprogimas TSRS Plesecko kosmodromo paleidimo aikštelėje, kuris nusinešė 9 žmonių gyvybes. Nelaimė šiame kosmodrome daug didesniu mastu pasikartojo ir 1980 m., kai galingas sprogimas, nusinešė net 50 žmonių gyvybes! Apskritai dėl incidentų Žemėje žūtis daug dažesnės nei kosminių skrydžių metu, visų nė nesuminėsi. Labiausiai savo mastais išsiskiria 1995 m. katastrofa Kinijoje, kai po 22 sekundžių skrydžio raketa nešėja nukrito ant netoliese buvusio kaimo. Po 80 namų griuvėsiais liko palaidota iki 100 žmonių. O 2003 m. per anksti įsijungęs raketos pirmos pakopos variklis pelenais paleido dideles Brazilijos kosminės programos ambicijas, nes tarp žuvusiųjų (iš viso 21 žmogaus) buvo daug programai svarbių inžinierių.
1975 m. įvyko beprecedentinis dviejų supervalstybių draugiškumo aktas – kosmose susijungė ”Apollo 18” ir “Sojuz 19” erdvėlaiviai. Besvorėje būsenoje besisveikinančių astronautų ir kosmonautų nuotraukos apskriejo pasaulį. Bet nedaugelis žino, kad grižtantys į Žemę JAV astronautai vos neapsinuodijo mirtinu azoto tetraoksidu.
Erdvėlaivio Columbia nuolaužų kritimas
Space Shuttle triumfas ir tragedijos
Devintojo dešimtmečio pradžioje JAV džiūgavo dėl sėkmingai įgyvendinamos daugkartinio naudojimo kosminių laivų “space shuttle” kūrimo programos. Tačiau 1986 metais netikėtai į gabalus subyrėjo kylantis kosminis laivas “Challenger” ir į vandenyną nukrito 7 astronautų kūnai. Po šio įvykio skrydžių kontrolė ypač sugriežtėjo. Tačiau… Kito erdvėlaivio “Columbia“ avarija įvyko 2003 metų vasario 1 dieną dėl sparno šilumos izoliacijos pažeidimo. Po sėkmingai įvykdytos mokslinės programos besileidžiantis erdvėlaivis pradėjo byrėti ore ir kartu su visa įgula gabalais plačiai pažiro po JAV teritoriją. Po katastrofos šalies vadovybė uždraudė „Space Shuttle“ skrydžius į kosminę tarptautinę stotį iki tragedijos priežasčių išsiaiškinimo. Po poros metų pertraukos naujas shuttle „Discovery“ skrydis įvyko 2005 m. liepą. Tiesa, jis vėl nepraėjo be incidento, kai pakilimo metu atsilupo dalis šiluminės izoliacijos. 2011 m. „shuttle“ programa buvo apskritai nutraukta. NASA didžiąją dalį biudžeto yra pasiruošusi skirti naujos kartos daugkartinio naudojimo kosminio laivo kūrimui arba bendradarbiavimui su privačiomis kompanijomis. O pastarosioms, nors ir pavyksta iškelti krovinius į kosmosą (su retais incidentais), bet išskraidinti astronautų dar negali niekas. Pirmieji pilotuojami privatūs skrydžiai buvo planuojami 2014-tiems metams, bet tų metų spalį milijardieriaus R. Bransono kompanijos „Virgin Galactic“ sukurtas kosminis lėktuvas „SpaceShipTwo“ patyrė avariją bandymų metu, žuvo pilotas.
Po šaltojo karo pabaigos kosmines lenktynes pakeitė kosminis bendradarbiavimas. Tarptautinės kosminės stoties statyboje dalyvavo tuzinas valstybių. Tokios pajėgos leidžia tikėtis, kad nelaimių ateityje bus mažiau. Juk ne už kalnų ir Mėnulio kolonizavimas, pilotuojami skrydžiai į Marso planetą. 2004 m. į padanges pakilo ir pirmasis Kinijos astronautas. Žygis į kosmosą tęsiasi, ir jo neįmanoma sustabdyti. O žuvusiųjų magelanų atmintis gyvena jų darbuose, išlieka dokumentinėse knygose ir filmuose, jų vardais pavadinami kosminių kūnų krateriai, asteroidai.
Nesinori, kad būtų pamirštas ir vienintelis lakūnas bandytojas lietuvis, galėjęs tapti TSRS daugkartinio naudojimo erdvėlaivio “Buranas” pilotu. Deja, lakūno Rimanto Stankevičiaus gyvybė užgeso 1990-09-09 d. aerokosmonautikos parodoje Italijoje įvykusios naikintuvo SU-27 avarijos metu.